Dažnai rašydamas, rašau tiesiog šią akimirką, negalvodamas apie praeitį ir ateitį, neturiu konkrečios temos. Šį kartą bandysiu analizuoti kažką, kas man buvo aktualu paskutiniu metu.
Ignoravimas yra palaima?
Iš dalies. Kaip ir visi dalykai egzistuojantys ar bent jau apsimetantys, kad egzistuoja, turi dvi puses. Gerąją ir blogą, skirtumas yra tas, ką žmogus nori matyti ir kaip ilgai jis gali ignoruoti/pakesti aplinkinius veiksnius. Išskiriant dvi žmonių grupes, impulsyvius ir ramius. Iškart suprantama, kad impulsyvių žmonių grupė retai turi savybių būdingų ramiam žmogui, ne veltui jos yra atskirtos kaip diena nuo nakties. Ramus žmogus - ignoruojantis žmogus, sugebantis situaciją pasukti taip, kad ją išspręstų sunaudojant minimaliai pastangų arba tiesiog greičiausiu būdu. Čia ir iškyla klausimas, kodėl visi negali būti tiesiog ramūs, neišsišokantys ir mažiau jausmingi ir ar tai būtų į naudą visuomenei. Impulsyvūs žmonės dažniau yra linkę į avantiūras, kurios nebūtinai turi gerų pasekmių. Tai ir yra jų skiriamasis bruožas, staigus nuotaikos svyravimas kaip kokie lietuviški orai, kurie yra mažiausiai pastovus dalykas šiuo metu. Kokią naudą tai duoda? Mano manymu, žmogaus impulsyvumas yra ne tiek naudingas jam pačiam, kiek kitiems žmonėms. Emocijos, kad ir kokios bebūtų, jos nėra slepiamos ir jos yra tikros, gal perdėtos, bet tikros. Aplinkiniams žmonėms lengviau suvokti žmogų, kuris yra atviresnis ir sako, ką galvoja, nes nemato prasmės tylėti ir kęsti kažką. Antra žmonių grupė, ramieji dažnai turi norą veikti taip pat kaip ir impulsyvieji, tačiau didžiausias skirtumas tarp šių grupių juos stabdo. Kas? Mąstymas. Žmogus, kuris mąsto apie situaciją ir galvoja kaip iš jos gauti naudos, nėra savanaudis. Greičiau šis žmogus yra protingas ir suvokia, jog nėra prasmės kelti isterijų, jeigu ateityje teks vėl susidurti su tokia situacija. Nėra prasmės pykti, nėra prasmės daryti tai, ko paskui gali gailėtis. Štai, ko gero, pagrindinis skirtumas, kurį aš matau iš savo perspektyvos. Žinoma, iškyla klausimas, kuo geriau būti, impulsyviu ar ramiu? Žinant kaip aš reaguoju į pasaulį ir kaip jį suvokiu, galiu teigt, kad mano sprendimai yra artimesni tiesiog nutylėjimui ir progos laukimui. Bet, turiu ganėtinai stiprų potraukį žmonėms su stipriu jausmų reiškimu. Priešingybės traukia, matyt. Atsakant į užduotą klausimą, impulsyvus žmogus yra nenaudingas žmogus sau pačiam, o ramus žmogus kartais per daug atitolsta nuo visko, galvodamas kaip viską pakeisti. Jeigu tektų rinktis.. būčiau impulsyvus žmogus. Yeah.
Ačiū už sugaištą laiką. Nemanau, kad blogas turėjo naudos, atvėrė akis ar padarė kažką naudingo. Bet hey, i don't care. It's your problem that you read it. Bye
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą