be pavadinimo

Nebeatsimenu jau kada normaliai rašiau blogą. Pavasaris skaitosi. Balandis. Turbūt pirmas kartas, kai tikrai nuoširdžiai nesidžiaugiu šiuo metų laiku. Nei saulės, nei šilumos. Dažniausiai džiaugiuosi kai lyja,bet kodėl šiandien? Mintys, kaip jau įprasta, neduoda ramybės. Dieną iškeičiau į naktį. Naktis man nebemiela, pernelyg daug ilgesio,nostalgijos. Sentimentų. Kasdien pabundu su viena mintimi. Kad galbūt kažkas pasikeis. Galbūt ne šiandien. Ne rytoj. Kada nors. Dar viena diena, kai viskas beprasmiška ir tuščia. Kažkur giliai pasąmonėj suvokiu,kad jeigu šypsosiuosi ir bandysiu atrodyti linksmas - nekelsiu įtarimo. Taip ir darau. Manau man puikiai sekasi, tik keletas žmonių suvokia kas dedasi mano viduje. Labiausiai gaila prarastų tokių ypatingų žmonių, kaip ji. Ankščiau neturėjom ribų,buvo smagu,bet.. viskas turi pabaigą. Noriu viską pamiršt ir kraustytis velniop iš šito miesto.