I should try being honest. I bet it works.
Someday I'll walk away and say
“You fuckin' disappoint me
Maybe you're better off this way”
28.6.13
15.6.13
i'm having fun. don't put me down.
Beveik ketvirta ryto, o aš kaip idiotas vaikštau iš vieno kambario į kitą. Pro virtuvės langą jau matosi blankiai gelsvas dangus, o ir plytelės šiltesnės ten. Visgi, mano kambarys tampa šaldytuvu vasarą. Naktim, paryčiais. O dieną neįmanoma pakęst tvankumo ir karščio. Vat tokia didelė temperatūros kaitų amplitudė. Iš tikrųjų, norėjau jau seniai miegot, bet žinojau iškart, kad šiandien ne ta diena, kai galėsiu ramiai padėt galvą ant pagalvės ir susapnuot kažką įdomaus. Ant stalo stovi trys lėkštės, žvakė, pokelis čipsų ir puodukas. Tipinis mano stalas, i guess. Primena visas praeitas vasaras. Mokslo metais bent jau tvarkos daugiau prisilaikiau, dabar - not really. Taigi, klausimas what's up with that mood ir why aren't you sleeping? Na, atsakymas paprastas - atsakymo nežinau. Tikriausiai ir nenoriu žinot, nes žinojimas mane slegia. Galvoj vyksta mažyčiai sprogimai, ir jaučiu, kad mano visos kūno ląstelės atsisako judėt. Atsisako ne tik judėt, bet ir padėt man. Lyg žinotų, kad naudos iš to nėra. Tiesos yra. O kadangi galva tebesproginėja ir prašosi poilsio, tęst blogą būtų beprasmiška, but who cares? Not me.
Iš tikrųjų, jaučiuosi lyg būčiau.. Sėdėjau 10 min, kol bandžiau sugalvot, kaip jaučiuos. Jaučiuos niekaip. Jaučiu, kad man reikia erdvės ir mano mintim reikia erdvės. Sugebu gyvent negalvojant ir man tai nepatinka. Dažniausiai esu permirkęs emocijom ir skęstu sentimentaliuose prisiminimuose, kaip kažkada buvo gera ir gražu, bet ne dabar. Netraukia. Jaučiuosi kaip skuduras, kurį iš visų jėgų išgręžė. Jaučiuosi, lyg balionas, pradurtas adata, sparčiai leidžiantis orą. Norėčiau pagyvent miške, vienui vienas. Bent jau keliom dienom. Norėčiau pažiūrėt, kaip keičiasi mano mąstymas ir požiūris. I just need to take a rest. now.
It's going on forever
Things will never change
When I'm close to heaven
You are acting strange
.
Iš tikrųjų, jaučiuosi lyg būčiau.. Sėdėjau 10 min, kol bandžiau sugalvot, kaip jaučiuos. Jaučiuos niekaip. Jaučiu, kad man reikia erdvės ir mano mintim reikia erdvės. Sugebu gyvent negalvojant ir man tai nepatinka. Dažniausiai esu permirkęs emocijom ir skęstu sentimentaliuose prisiminimuose, kaip kažkada buvo gera ir gražu, bet ne dabar. Netraukia. Jaučiuosi kaip skuduras, kurį iš visų jėgų išgręžė. Jaučiuosi, lyg balionas, pradurtas adata, sparčiai leidžiantis orą. Norėčiau pagyvent miške, vienui vienas. Bent jau keliom dienom. Norėčiau pažiūrėt, kaip keičiasi mano mąstymas ir požiūris. I just need to take a rest. now.
It's going on forever
Things will never change
When I'm close to heaven
You are acting strange
.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)