26.5.13

du vilkai

Kadaise senelis perdavė savo anūkui vieną gyvenimišką tiesą:
- Kiekviename žmoguje vyksta kova, labai panaši į dviejų vilkų dvikovą. Vienas vilkas atstovauja blogį: pavydą, apmaudą, egoizmą, ambicijas, melą. Kitas vilkas įkūnija gėrį: taiką, meilę, viltį, tiesą, ištikimybę ir gerumą.
Anūkas, sukrėstas iki sielos gelmių susimąstė, o paskui paklausė:
- O kuris vilkas galiausiai laimi?
Senukas nusišypsojęs atsakė:
- Visada laimi tas, kurį tu maitini.

Žmogum nėra gimstama, žmogumi tampama.

24.5.13

evil lives in your motherfucking skin

Hello. And welcome to something different. Or maybe not. Maybe i can't think about something else.

Faktas tėra vienas. Neturiu įkvėpimo - rašau tam, kad rašyčiau. Eilinė diena, tik gal kiek prastesnė, negu visos. I feel like a fuckpie. Dažnai nuotaika dingsta, tiesiog iš oro. Nuotaika yra. Bam. Nuotaikos nėra. Labai lengva ją pakeist, paskutiniu metu. Iš ramaus, stabilaus, sunkiai sujaudinamo, tampu.. dunno. Visiška priešingybe. Gal ne pastebimai, bet pats tai jaučiu.
Tėra pora dalykų, kurie mane priverčia jaustis tikrai gerai. Vienas iš jų - muzika, ypač šiandien, kai įsijungiau labai senas dainas, kurių neklausiau jau metų metus. Labai gera. Gera, kai atsiguli ant lovos, o per visą kambarį, galima sakyt, taip spiegia, kad jaučiasi širdies dūžiai. Aišku, jie dažni. Dažnesni, negu įprastai. Su tokiais dalykais ir išliedavau visą savo pyktį ar kitas neigiamas emocijas. Nuo mažens to nedariau kitų žmonių atžvilgiu, nes nesijaučiu toks piktas, kad tai daryčiau. Norėčiau, kartais. Galėčiau. Bet man mažiausiai to reikia. Tiesiog, gera kažkur emocijas liet ir jaust, kad spaudimas bei įtampa mažėja.
Jaučiu kaip pradedu norėt miego labiau ir labiau. Šiek tiek traukia raumenis. Jaučiuosi pavargęs, bet ne daugiau negu visados. Man tereikia ramybės, truputėlio. Kad ir neilgam, keliom dienom. Norėčiau praleist savaitgalį ramiai. Tikiuosi, nekils didesnių nesklandumų. Nors jų visad kyla.
O kas liečiant planus vasarai.. Didesnių planų neturiu. Jeigu tai ir būtų paskutinė vasara čia, tada galvosiu kažką, kas padėtų šią vasarą paverst geriausia. Anyways. Vis dar manau, kad to neprireiks.
Taigi. Įprastas įrašas. Nieko naujo, nieko seno. Tik kvailos, kasdieniškos ištraukos iš gyvenimo. Daugiau man dabar ir nereikia. Nenoriu gilintis į beprasmybes ar gilesnius apmąstymus.

i just wanna live.
http://www.youtube.com/watch?v=S9KgO1aLsDk

19.5.13

Kur dingsta visa mano iškalba, visos mintys, kai man tikrai reikia kažką pasakyti? Kodėl negaliu to padaryt?

Kartais pradedu laukt išvykimo. Žinau, kad kažkam tik pagerės nuo to. Ką gi. Bent viena gera pusė.